Dvi juodulytės kaip tamsiausia naktis katytės, priduotos į sanitarinę tarnybą dėl to, kad ...užaugo. Jų buvo gaila tol, kol katytės buvo mažos. Kai jos užaugo, gailestis praėjo. Šiaip tas gailestis visada buvo toks – gailėti iki tol, kol man nesudaro kokių nors nepatogumų ar problemų. Juk, kai gyvūnas užauga, jis daugiau valgo, atsiranda nepatogumas - didesnės išlaidos, kai gyvūnas suserga, vėl nepatogumas – atsiranda gydymo išlaidos. Tada ir dingsta tas vadinamasis “gailestis”. Tada atsiranda kitas nepatogumas, su gailesčiu neturintis nieko bendro - kažkaip reikia atsikratyti. Išmesti neleidžia “gailestis”, todėl, kad “neskaudėtų širdies” atiduodu į sanitarinę tarnybą. Na va viskas. Pasielgta “gailestingai”.