Apie šunų draugystę skaityta ir girdėta tiek pasakojimų, kad niekas neabejoja, kad šunims nesvetimas šis, rodos, tik žmogui būdingas jausmas. LGGD Vilniaus skyriaus geltonajame vagonėlyje glaudžiasi dvi kalytės, kurių ištikimybė viena kitai graudina, o jų draugystė yra verta būti išsaugota.

Dėl šio nuostabaus meškino išlaisvinimo iš gyvūnų sanitarinės tarnybos virė tiek aistrų, kad LGGD Vilniaus skyriaus savanorėms atrodo tiesiog stebuklas, kad jis pagaliau geltonajame vagonėlyje, saugus ir apgaubtas jų rūpesčiu.

Vasario pradžioje išgelbėjome katinėlį Kolumbą. Katinukas buvo pūlių ir skeleto rinkinys, aptrauktas ilgu koltūnuotu kailiuku (paskutinis pav.). Kritinės būklės katinuką perėmę iš sanitarinės tarnybos vežėme į veterinarinę gydyklą, kurioje buvo gydomas. Po kelių savaičių gydymo, Kolumbo sveikata pagerėjo. Katinėlis visomis keturiomis kabinosi į gyvenimą. Išsigydęs nušalusias pėdutes bei stiprų konjunktyvitą, grižo į kačių vagonėlį, tik jautėsi baisiausiai nelaimingas, tad iškeliavo į namų globą (labai dėkojame Vilijai ir Vilijos mamai).

2012. 04. 10 d. paskambino moteris, kurią pažįstu jau senokai, kai ji prieš beveik metus skambino man ir pranešė, jog į grindą Jaunųjų gamtininkų stotis pridavė jauną, neskiepytą kalytę (ji mirė grindoje). Moteris papasakojo, kad 04. 09 d. Vilniuje, Katedros aikštėje prie jos ant trijų kojų prišokavo juodas, trumpaplaukis, balta krūtine, vidutinio dydžio patinukas, be antkaklio ir pasiprašė pagalbos. Patinėlis buvo labai kūdas, murzinas ir sužeistas. Moteris jį paglostė, o jis iš karto nusekė paskui ją iki jos mašinos ir atidarius mašinos duris, iš karto šoko į vidų (vežkit mane kur norit). Kadangi moteris negalėjo likti abejinga jo maldaujančiom akim, parsivežė jį pas save. Bėda ta, kad ji gyvena penktame aukšte ir sužeistas šunelis labai sunkiai pasiekia jos buto duris.

Mykoliukas jau ne vieną kartą pasipasakojo apie save, labai kvietė visus užsukti, laukė ir tikėjosi.. Deja, namų kaip nėr, taip nėr...

Tad nusprendžiau vėl visiems pasirodyti koks jis "mandras" katinukas:)

Įsibėgėjant pavasariui Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyrius ir bendrovė „Grinda" pradeda bendrą projektą „Pagauk-sterilizuok-paleisk". Finansavimo šiai akcijai teko ieškoti patiems gyvūnų globėjams, tačiau projektą vykdys savivaldybės bendrovės.

Seimo narė Zita Užlytė teigė, kad projektą finansuoja „Brigitte Bardot" fondas, skyręs 10 tūkst. eurų.

LGGD Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė sakė, kad pinigai bus pervedami pakopomis, pusę sumos jau yra gauta, kita dalis atkeliaus liepos mėnesį. „Geriausia dabar, ką galime padaryti, yra žymiai efektyviau dirbti, sterilizuoti daugiau gyvūnų ir sumažinti beglobių gyvūnų populiaciją", - tvirtino D.Navickienė.

Per dieną planuojama sterilizuoti apie 15 gyvūnų. Jeigu bus sugaunama daug, galbūt bus sterilizuojama ir daugiau. Iš viso projekto metu ketinama sterilizuoti apie 700 kačių.

Vilniaus tarybos nario Vytauto Milėno teigimu, „Grinda" per pastaruosius metus labai pakeitė savo požiūrį į beglobius gyvūnus. „Grindoje" įsteigta veterinarinė klinika, kurioje pradėsime teikti paslaugas ir gyventojų gyvūnams, ypač socialiai remtinų, jiems lengvatas teiksime. Gerai, kada be ginčų ir abipusių kaltinimų galime pasirūpinti tais beglobiais gyvūnais, kurie dėl žmonių kaltės atsidūrė gatvėje", - sakė V.Milėnas.

„Grindos" direktorius Algimantas Vilūnas, pajuokavęs, kad netrukus Vilniuje katė bus įtraukta į Raudonąją knygą, tvirtino, jog požiūris išties keičiasi, kaip keičiasi ir patys žmonės, jie važinėja kitokiomis mašinomis.

Skiriamasis ženklas bus nukirptas katės ausytės galiukas. Tai pamatę žinos, kad katė sterilizuota, ir gyventojai, ir patys šią veiklą vykdantys asmenys. Anot specialistų, rezultatai bus justi po penkerių metų. Jeigu katės bus sterilizuojamos nuolat, po tiek laiko beglobių gyvūnų populiacija mieste gerokai sumažės.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/miestas/vilnius/kita-savaite-prasides-projektas-pagauk-sterilizuok-paleisk-41-210806#ixzz1rwlEgBx8

Žymus IX a. vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris rašė: „Atjauta gyvūnui parodo žmogaus dvasios taurumą. Galima tvirtai teigti, kad tas, kuris žiauriai elgiasi su gyvūnu, negali būti geras žmogus".

Šią, atrodytų, sveikam protui savaime suprantamą įžvalgą patvirtina daugybė Europoje bei JAV atliktų tyrimų ir sukaupti statistiniai duomenys.

Ignoruodami šunį spardančio kaimyno ar kates akmenimis „auklėjančio" piliečio elgesį ir manydami, kad tai darome dėl savo ramybės ar, kad tai - „tiktai šuo" arba „tiktai katė", galime skaudžiai apsigauti kai vieną dieną pasirodys, kad tokiam piliečiui jūsų vaikas irgi pasirodys „tiktai vaikas" ar jūsų mama - „tiktai bobulė".

Nuo trečiadienio ryto žiauriai besikankinančios ir šiurpiai iš skausmo klykiančios katės kančios vieno Klonių gatvės Naujoje Vilnioje namo gyventojams nekėlė jokių emocijų.