Namuose

2011-02-28

Žaliaakė Mėta

"Puikiai prisimenu tą rugsėjo diena, kai kartu su „Gyvybės vagonėlių" savanore Rūta vežėm vagonėlių kačiukus apžiūrai pas veterinarą. Rūta pasakė, kad yra dar vienas mažylis „nelegalas", kurį vešimės kartu ir padavė man kartonine dėžutę. Kai atidarėm dėžutę, ten buvo mažutė katytė. Tokio mažumo kačiuko ankščiau nebuvau mačiusi. Ji tilpo mano delne. Pūliuojančiom akytėm, išplikusiu snukučiu, utėlėta, su didžiule opa ant liežuvio. Sustingo širdis ją pamačius. Mažylė iš vakaro buvo atnešta ir išmesta prie mirties fabriko „Grinda" kieme įsikūrusių Gyvybės vagonėlių. Silpnutė, mažutė (buvo vos mėnesio ar pusantro amžiaus) bet jau iš pirmo žvilgsnio tikra mini pantera, veržėsi ir dėžutės, kniaukė iš visų jėgų... Labai norėjo gyventi.

« Atgal

Paėmiau mažutę laikinai pagloboti, išmaudyti, kad sustiprėtų ir turėtų šansą surasti namus. Ir rado! Iš karto, kai tik parsinešiau ja namo J. Atvykus namo ir išsimaudžiusi katytę, ši pasijuto labai išvargusi, dėžutėje į rankšluostį suvyniota per visą naktį net nekrustelėjo, o normaliai valgyti galėjo tik po savaites. Maitinau su pipete, mat valgyt trukdė opa ant liežuvio.

Mėta. Tokį vardą šiai juodai baltai gražuolei daviau. Jau daugiau nei keturi mėnesiai praėjo, o jos taip ir nesugebėjau niekam atiduoti. Ji rado namus pas mane. Baisios dienos jau užsimiršo, opa seniai užgijo, plaukučiai aplink nosytę ataugo, išplikimo nei ženklo nelikę! Kailiukas blizga, o bjaurios utėlės ir blusos seniai pamirštos!

Dabar Mėta tikra namų šeimininkė,  krečia išdaigas ir puikiai sutaria su kita namu karalaite mopsyte Mise.  Įtakos zonas bei namų teritoriją draugiškai pasiskirsčiusios. Mėta tiesiog dievina vištienos paštetuką, mėgsta įsitaisyt tarp pagalvių, jei turi nuotaikos ir noro mopsytei  Misei demonstruoja „Kung Fu" sugebėjimus, kai užsinori vienumos, įsitaiso spintoj, o naktį, tyliai atsliūkina ir atsigula prie šono. Išsirinko sau namučius ir laimingai juose gyvena! "