Katytė parnešta į naujuosius namus, kitaip nei būna įprastai nebuvo baikšti ar nedrąsi, priešingai ji visiškai nebijojo žmonių, buvo labai drąsi ir net hiperaktyvi, tačiau išbūti ant žmogaus rankų negalėdavo. Iškart imdavo kniaukti lyg verktų kaip vaikas. Mąstėme, kad tai sąlygojo jos nepastovus gyvenimas nuo pat gimimo, ji keliavo iš rankų į rankas, nežinia kur gimė, kaip augo pirmosiomis savo gyvenimo dienomis, paskui pakliuvo ir į grindą..

Tačiau ilgainiui katytė aprimo, tapo itin jauki ir miela. Visuomet miega ir būna šalia, rytais palaižo veidą, šmurkšteli po kaldra, net glosto mane:) o jau murkia.. tikra murklė kaip traktoriukas. Itin draugiška ir smalsi, turi savo grafiką, pamiega-pažaidžia, valgo daug, nes auga ir stiprėja.

Katytė tikrai neapsakomo mielumo, graži ir pūkuota, na ir pokštininkė:) Mėgsta sudraskyti mano konspektus į skutelius (gerai kad daviau jai nereikalingus), laipioti ant spintų, o kai aprimsta rymoja ir žiūri per langą. Ir labai juokingai miega, ant nugaros, išrietus pilvą. Tikras namų džiaugsmelis. Dėkui už jį!  "