Kažkada šaltą žiemą meili kalytė su savo dviem vaikučiais atsirado Valčiūnuose. Vaikučius priglaudė gyventojai, o kalytė liko lauke. Po kurio laiko kalytę pastebėjo geraširdė moteris, ėmė nuolat maitinti, prisipratino, o pagavusi atvežė mums į Beglobio prieglaudą. Taigi Ada pas mus jau nuo ankstyvo pavasario – atsigavus, linksma, draugiška ir žaisminga, tuoj gulasi ant nugaros, pariečia kojytes ir nori, kad glostytum pilvuką. Tiesa, Ada ilgai gyvenusi lauke dar neišmoko vaikščioti su pavadėliu, bet po truputi jau mokosi. Kalytė sterilizuota, paskiepyta. Ada ieško atsakingų šeimininkų, kurie visada rūpinsis ja.