atsiliepia šaukiamas ir bet kuriuo kitu vardu :).

Pakeliui į Kauną Klapsius dorai prikakojo mašinoje, tai grįžęs pirmiausia buvo nuneštas į vonią praustis. Prausėm dviese, drungu vandeniu - reikėjo kojas jam atmirkyti. Ir šonus. Tą patį sekmadienio vakarą jis jau atsigulė ant nugaros pilvo pakasymui - tai geras ženklas, ir labai nenorėjo eiti pasivaikščioti į lauką - kažkodėl pamaniau, kad turbūt bijojo, jog nebesugrįš. O nuo pirmadienio pavakarės jau nereikia jo ant rankų pasivaikščiojimui į lauką nešti. Su katėmis nesipyksta, bet ir draugauti negali - jos prie Klapsiaus tik pratinasi: dar bijo. Katės ėda atskirai nuo Klapsiaus. Po truputį mokome jį tuštintis ne kur pakliūva, bet klanų dar, atrodo, bus... be to, mokymams ne tiek to laiko ir turime - tik grįžę iš darbo arba savaitgaliais galim eit pasivaikščioti, taigi pamokos užtruks. Tikimės, kad kaip ir visi šunys išmoks atlikti visus reikalus kieme. Klapsius valgus, paklusnus ir labai linksmas. Vadą jis jau išsirinko - paskui mane sekioja, kur tik gali, nebent kuri iš kačių netyčia kelią jam pastoja.

Labai jums ačiū, kad radę jį priglaudėte. Būtų gaila, jei toks puikus šuo būtų pražuvęs ar pakliuvęs pas tuos, kuriems jis nerūpi.