Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje nuolat vyksta tylios dramos, kurias mato tik tie, kurie pastoviai susiduria su žiaurumu, išdavystėmis, abejingumu, nes čia vieta į kurią patenka patys nelaimingiausi, šeimininkų išduoti gyvūnai. Nelaimingiausi dėl to, kad kažkada turėję namus ir šeimininkus, vieną dieną jie pasijuto nereikalingi. Dauguma čia esančių gyvūnų išduoti pačių šeimininkų. Vieną dieną jiems pritrūko vietos jų šeimininkų namuose. Gyvūnų išdavimo priežastys įvairios. Į jas net nesigiliname. Išdavystės pateisinti jokiomis priežastimis neįmanoma. Juos išdavė ir jiems nesvarbu priežastys, nes jie kenčia, jie bijo, jie liūdi, jie tyliai, tik jiems žinomu būdu pergyvena, jie ilgisi, jie tyliai viskuo nusivylę miršta. Dauguma žmonių to nemato. O kaip sakoma - akys nemato, širdis neskauda. Bet mes norime, kad jūs tai pamatytumėte, kad pamatytumėte tai, ką kasdien matome mes, kad susimastytumėte kaip jaučiasi šie nelaimingi, išduoti gyvūnai.
Šiuo metu sanitarinėje tarnyboje patys nelaimingiausi padariukai yra du - tai gauruotas dičkis šunelis, kurio registracijos numeris 577 ir didžiaakė rainiukė, registracijos numeris 458. Jie neturi vardų, jie turi tik registracijos numerius. Jie abu labai skirtingi, bet abu labai labai kenčia. Abu išduoti.
Gauruotas šunelis sanitarinėje tarnyboje jau nuo gruodžio mėnesio. Kažkada jis atsidūrė gatvėje, tiesiog kaip nebereikalingas daiktas. Šunelis bandė išgyventi kaip mokėjo, eidavo prašytis maisto, tačiau vieną dieną jis kažkam užkliuvo ir buvo atvežtas į sanitarinę tarnybą. Čia šis vargšas galutinai viskuo nusivylė. Darbuotojai pasakoja, kad išduotas ir psichologiškai sugniuždytas, jis jau net nebežiūri į ateinančius lankytojus. Dičkis pasinėrė į depresiją, jis net nusisuka į sieną, tyliai tūno savyje, lyg nujausdamas, kad yra niekam nebereikalingas, kad jo niekas nepriglaus. Mėnesiai bėga, o šunelis vis labiau liūdi, jo laikymo terminas baigiasi.....ir jis tai jaučia...
Šiam šuneliui reikalingas perėmimas iš sanitarinės tarnybos jau dabar, nes jo laikymo terminai pasibaigė. Kreipiamės į jus - padėkite garbaniui. Jis nusipelnė žmogaus meilės ir artumo. Šunys suvokia kas vyksta, labai jaučia. Jie jaučia ir begalinį dėkingumą už išgelbėtą gyvybę. Taip, šunelis labai iškankintas psichologiškai, bet žmogaus meilė daro stebuklus, o šuns ištikimybė už išgelbėtą gyvybę begalinė.
Rainoji katytė, kurios registracijos numeris 458 dar viena žiaurios išdavystės auka. Katytę tiesiog "užmiršo" nuomininkai, kurie išsikėlė iš nuomojamo buto, o ją paliko likimo valiai. Niekas išduotos mažylės nepagailėjo ir tiesiog nunešė į sanitarinę tarnybą. Čia, uždaryta narve, rainiukė tiesiog tupi susigūžusi iš baimės, prisispaudusi kampe visu savo drebančiu kūneliu. Ji nieko nevalgo, krūpčioja nuo kiekvieno garso, jai be galo baisu. Darbuotojai, matantys katytę kiekvieną dieną, baiminasi, jog ji numirs iš baimės ir alkio. Ši naminukė negali būti uždaryta narve. Ji nesuvokia ir nesupranta kodėl buvo uždaryta, kodėl buvo išduota. Jai labai labai baisu.
Pagalvokite nors sekundei ką jaučia šie išduotieji, pagailėkite jų ir nepalikite likimo valiai, tai yra beprasmei mirčiai. Maldaujame pagalbos, maldaujame nors laikinos globos, jei negalite priimti visam laikui.
Jeigu jūsų širdis ne akmeninė, jei jūs galite padėti šiems nelaimingiesiems ir išgelbėti juos nuo beprasmės mirties, skambinkite 865354521, 865244093, 861295611 arba rašykite el. paštu:info@beglobis.com
Jie laukia kiekvieną dieną vilties ir išsigelbėjimo. Jie apleisti ir išduoti vis tiki ir laukia.
