Mažuliukė 2,5-3 mėn. Katinukė Bursa ieško namų. Mažylė - juokingas, rainas kamuoliukas. Jos gyvenimo istorija galėjo baigtis labai labai liūdnai, tačiau........kartais lemtis iškrečia"pokštą".

Taigi seku seku pasaką: gyveno kartą kieminė katė, atsivedė ji rudenį kačiukų po vienu iš balkonų tame kieme, kuriame pati gyveno. Katė mamytė rūpinosi kaip mokėjo savo mažyliais, kai gaudavo maisto pati nesuvalgydavo, nešdavo jiems geresnį kąsnelį. Na, o katytę mamytę pamaitindavo to kiemo, kuriame gimė kačiukai, name gyvenanti senutė. Kačiukai paaugo, tačiau dėl to, kad gimė rudenį ir nepaisant mamytės pastangų sušildyti savo vaikučius glaudžiant juos prie savęs, visi peršalo. Vieną dieną išėjusi pamaitinti katės ir kačiukų, senutė rado sušalusį vieną mažylį. Vargšiukas gulėjo šaltas, o katė mamytė vistiek glaudė visus prie savęs, stengėsi sušildyti vaikučius. Senutė nebežinodama ką daryti pastvėrė vieną mažylę ir nunešė į sanitarinę tarnybą. Nežinojo ji, kad nepadėjo mažylei niekuo- sušalusi, nusilpusi, serganti mažylė tyliai užgęso... Tačiau senutė nežinojo, kas atsitiko mažylei ir kitą dieną liūdną ir lietingą, įdėjo į kartoninę dėžutę paskutinį katės mamytės vaikiuką ir nunešė į sanitarinę tarnybą. Tačiau tą dieną tarnybos darbuotojui pagailo mažylės kačiukės ir jis liepė senutei paskambinti gyvūnų globėjams. Taigi senutė su mažyle rainiuke parėjo namo. O vakare pas senutę pasibeldė gyvūnus globojanti moteriškė. Apžiūrėjo mažylę, nubėgo į vaistinę, nupirko akytei vaistukų ir prisakė senutei kuo dažniau tepti tais vaistukais rainiukės akytę. Lankė moteriškė senutę su rainiuke kiekvieną vakarą, tepė senutė rainiukei akytę kelis kartus per dieną.

O rainiukė Bursa atsigavo, pavirto į mielą, juokingą, žaismingą tigriukę, kuri vietoje nenustygsta ir yra geros energijos užtaisas.

Senučiukė Bursos pasilikti negali, ji jau augina pora katyčių, todėl labai labai ieško mažylei namų. Dabar švelniakailė, oranžiško rainumo, žvitri kaip žebenkštukė katytė Bursa laukia laimingos pasakos pabaigos.

Sukurk jos pasakos pabaigą tu - laimingą, katiniškai sočią ir žaismingą. O Bursa atsiguls tau ant kelių ir burgzdama tau pasakos savo pasaką.....

Tel. Nr. 865244093, 865225229

Atsimenate katytę Ozą, kuri rasta su sulaužytais dubens kaulais ir lūžusiu šlaunikauliu. NAUJIENA ČIA

Po operacijų, Ozą priglaudė Ingrida, katytė po truputį sveiko, važinėjo į akupunktūras, bet vis nesibaigiant problemom su tuštinimusi, ji pakartotinai parodyta gydytojams.

Ozai - inkstų infekcija, parazitai. Už žolelių kompleksą, (gydimo kursas tris savaites) reikės sumokėti 106 litus. Minėtos žoleles, padeda Ozai. Sugirdžius pirmą kartą, ji sugebėjo apeiti visą kambarį, nors prieš tai tik šliaužinėjo... Taip pat prašome paramos - 100 Lt. maistui (spec. turintiems problemų su inkstais)

Vieną dieną Ingridą Oza kaip reikiant išgasdino. Iš katytės operuotos kojytės išlindo kažkos baltas daiktas. Ingrida labai išsigando, kad nebūtų išlindęs kaulas. Nieko nelaukiant Oza buvo nuvežta Margaritai. Katytė dar kartą operuota, išimtas išlindęs "štyvas" (operacija, Ozos vežiojimas į konsultacijas, perišimai, kainavo dar 300lt .).

Šią gražuolę pūkuotą ryžiukę praėjusį penktadienį į vet. kliniką Vilniuje atnešė moteris. Atnešė ne skiepui ar gydymui, bet... užmigdymui. Kodėl nori tai daryti, moteris nieko nepasakė - atnešė, padėjo ant stalo ir liepė migdyti. Tepasakė, kad katytė yra naminė ir jai apie 13 metų. Po apžiūros paaiškėjo, kad tai sveika katytė, tik šiek tiek nutukusi. Pas katytę kakliukas vienoje vietoje nuplikęs, bet jau pradeda atauginėti kailis. Ar ji vakcinuota, ar dehelmitizuota, nieko nepavyko išssiaiškinti. Dėl sterelizacijos irgi niekas neaišku... Dabar pūkuotukė glaudžiasi vet. gydyklos stacionare. Ji draugiška, bet išsigandusi. O ir kur čia nebus išsigandusi - visgi iš šiltų namų į narvą papuolė...  

Labai norisi tikėti, kad katytės amžius visgi nereiškia nuosprendžio. Atsisakiusi migdyti sveiką gyvūną, veterinarė labai ieško katytei naminės globos, arba naujų šeimininkų.  

Klinikos tel. (8 5) 230 70 94  Papilėnų g. 3, Vilnius

Juodas, sulašęs kailio lopinėlis sniege...Jei ne dvi žalios iš skausmo sustingusios akytės galvotum, kad kažkas pametė juodą pirštinę. Sudraskytą mažylę Norą prie Naujosios Vilnios prieglaudos numetė į sniegą dvi pauglės ir nuėjo...Pakraupę nuo sudraskyto kūnelio vaizdo, tuo metu prieglaudoje buvę savanoriai, sugrėbė mažylę nuo sniego. Juodas kailio lopinėlis pasirodė gyvas, iki širdies gelmių veriantis žvilgsnis- nebyliai maldaujantis, maldaujantis padėti. Kūnelis visiškai sumaitotas - sužalotas priekis, šonas, sutrupinta priekinė letenėlė, perplėštas žandukas, sušalusios seilės burnytėje, nušalusi ausytė........ir tas veriantis žalių akių žvilgsnis.

Kačiukė Nora, nepaisant baisių sužalojimų nori gyventi. Suleidus vaistus nuo skausmo, aptvarkius žaizdas, sušilusi mažylė daug valgė, gėrė, murkė iš dėkingumo.

Kokį siaubą, baimę, skausmą patirtum jei staiga būdamas ten, kur atrodo buvo šilta ir saugu, būtum pradėtas traiškyti gyvas?

Būtent taip vėlyvą lapkričio 21 dienos vakarą atsitiko vienam gyvūnui - kieme gyvenančiai katei, kuri slėpdamasi nuo rudens šalčio ir vėjo palindo po mašinos kapotu ir šildėsi prie variklio.

Iš namų išėjęs vyras nieko nenutuokdamas sėdo į mašiną ir ją užvedė. Mašina sunkiai užsivedė, vyras bandė dar kartą...staiga pamatė kaimyną, kuris kažką šaukė. Išlipęs iš mašinos vyras išgirdo silpną kniaukimą, o pakėlęs mašinos variklio dangtį pamatė kraupų vaizdą - užstrigusios, paklaikusios iš baimės ir skausmo katės akis, kruviną snukutį. Vyras puolė skambinti gyvūnų globėjams ir susisiekė su Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyriumi. Nuvykę į nelaimės vietą, gyvūnų gelbėtojai suprato, kad ištraukti užstrigusios mašinos ventiliatoriuje katės patiems nepavyks. Mašinos šeimininkas iškvietė autocentro "TOVAAUTO" specialistą. Atvykęs meistras labai atidžiai, rūpestingai ir kruopščiai, kad tik nepakenktų gyvūnui išardė reikalingas detales ir išėmė ventiliatorių. Tada, gyvūnų gelbėtojai galėjo perimti iškankintą, iš skausmo paklaikusią katę. Tik autocentro "TOVAAUTO" darbuotojo dėka ir pastangomis gyvūnas buvo išvaduotas. Todėl išgelbėtą katytę gyvūnų globėjai pavadino Tova.

Šios katytės istorija panaši į tūkstančius kitų, tokių pačių istorijų, kai iškeliavus vieninteliam artimam glaudžiu emociniu ryšiu su gyvūnu susijusiam žmogui iš šio pasaulio, Oneida pasiliko viena ir niekam nereikalinga šiame pasaulyje.

Pradėsiu nuo pradžių. Juoda, suaugusi apie 5,5 m. katytė buvo atnešta į sanitarinę tarnybą vieną rudens dieną. Mažylę atidavė net vardo nepasakę. Pavadinome ją Oneida. Priežastis kodėl mažylė ten atsidūrė - mirė ją laikęs žmogus, o giminaičiai rūpintis katyte nenori. Gal neturi laiko, gal noro, gal nemėgsta, gal nemyli, gal......tačiau jie nemato, na ir žinoma jiems nerūpi, jie negalvoja apie tai, ką kasdien matome mes. Tai kas vyksta kiekvieną dieną primena košmarą, kurio dydžio ir baisumo galbūt nesuvokiame ir mes. Kas dedasi mažoje juodoje širdelėje kiekvieną dieną, kokius baisumus ji patiria, ką ji išgyvena? Jau saitarinėje tarnyboje mums sakė, kad ši katytė YPATINGAI stresuoja. Uždaryta į narvą ji atsitūpė, tiksliau sustingo vienoje pozoje - snukučiu į narvo kampą ir tarsi apmirė. Darbuotojai suprato, kad tokiame strese ši mažylė tiesiog ilgai neišgyvens, todėl labai prašė kad surastumėme jai namus kuo greičiau. Aplankius katytę sanitarinėje tarnyboje abejonių nekilo - mažylė gyvena baisiame strese, jos širdutė sukaustyta nuolatinės baimės ir įtampos, ji tarsi suakmenėjusi. Parsinešus katytę į vagonėlį ir patiesus apklotuką, ji nieko nelaukusi į jį įsirausė visu kūneliu ir .....taip pasislėpė. Kiekvieną dieną savanoriai bandė katytę kalbinti, glostyti, rodyti, kad čia jai niekas negresia. Veltui........mažylė niekaip negali atsikratyti narvo baimės, kitų gyvūnų, jai neįprastos aplinkos.

Kažkas lengva ranka šią katytę išplėšė iš jos įprastos, mielos, artimos aplinkos, net negalvodami ką padarė mažam bejėgiui gyvūnui.

Mes taip pat esam panikoje, mažylė ištisas dienas guli susisupusi į paklotuką, jos narvelį sunku valyti, nes ji neprisileidžia, be galo stresuodama įsivaizduoja turbūt kad ją vėl nori nuskriausti. Toks gyvenimas iš tikrųjų ne gyvenimas, o didžiulis stresas be galo sunkus visiems. Ar galima leisti, kad mažylė ištisas dienas praleistų stresuodama, didžiausioje neviltyje, iš baimės paklaikusiomis akytėmis. Vagonėlyje būdama narve ji kankinasi, ji neina į kontaktą su žmogumi dėl iš baimės sustingusios širdies, iš baimės, ji pati puola, nelaukdama kol ją nuskriaus.

Taip negali tęstis. Gyvūnas kankinasi. Mes laukėme ir tikėjomės, kad mažylė apsipras, jos baimės nurims, tačiau....per daug stipriai ją nuskriaudė, par daug stipriai ji emociškai pažeista. Vienintelis būdas padėti Oneidai - priimti ją į namus, ištraukti iš narvo, leisti laisvai vaikščioti. Tai tikrai tas atvejis kai namų globos reikia GYVYBIŠKAI. Ar galima leisti kankintis toliau, ištisas dienas praleisti susisupus į paklotuką, neišlendant iš tamsos, baimėje, strese ir neviltyje?..

Maldaujame mažylės vardu, padėkite jai, suteikite jai šansą, priglauskite savo namuose. Juodos katės yra ypatingos, jos suteikia daug energijos. Ši mažylė tikrai tokia yra, tik ji negali, tiesiog negali būti uždaryta narve. Ji tiesiog neišgyvens šios įtampos, ilgesio ir liūdesio.

Norintys priglausti katytę visam laikui ar laikinai, susisiekite su  LGGD Vilniaus skyriaus savanoriais tel. Nr. 865244093, 865354521, 865225229